Sostinės tiltų rūpesčiai

Viduramžiais eilinis protėvis per gyvenimą vidutiniškai sutikdavo 500 žmonių. Taip sako internetas, kuriame 99 nuošimčiai statistikos yra įžūliai išgalvota. Pastarieji du teiginiai – ne išimtis.

Niekad nebuvo taip paprasta bendrauti, kaip dabar. Sėdi darbe sulindęs į feisbuką ir, kai jau visai nebeturi ką veikti, pasigriebęs tapšnoklį patikrini, ar kas naujo nevyksta feisbuke. Juokelis iš feisbuko.

Išbėgęs paupiu pasijunti vienišu vilku. Tiek minčių galvoj dūzgia, o nėr su kuo prasivėdint! Risnodamas fiziškai išsikrauni, į rujojančias vilkes nesidairai, o štai tvarkytis su intelektinėmis perversijomis vienam neišeina.

Gerai, kad velionis Styvas Džobsas nuostabių idėjų pakišo. Rytis Zemkauskas kultivuoja per teliką, bet galima ir gyvai. Pokalbiai ristele vadinasi. Tarp 5000 feisbuko draugų susiieškai pašnekovą, ir drauge spyruokliuojat liežuviais in bėgimo taktą, lyg kokie adidai torsion. Raumenims nauda, smegenims mankšta. Su vykusiu pakeleiviu nebežinai, kas sunkiau: tempą ar pokalbį palaikyt.

Po rinkimų merui derėtų Neries krantinę aptvarkyt. Pinigų nėra, žinau. Taigi neverta prie Trikampio estakadų statyt. Už anuos milijonus (antra tiek Geležinio Vilko spūstyse per statybas smalkėmis išrūko) buvo galima svarbiausiems trikampiniams sraigtasparnius įtaisyt. Vis tiek dabar į Trikampį patogiausia pakliūti sraigtasparniu. 

  

Anava, žiema Žaliąjį tiltą savo skulptūra papuošė. O ką, kultūrai - galima, o natūrai – ne? Šekit. Nei autoriaus klausė, nei vyriausiojo architekto. Visai, kaip tas Sūpuoklių kabintojas, prieš kurį laiką „Krantinės arką“ (vln. Vamzdis) savo išmone pagyvinęs. Neilgai kabėjo, šiukštu arkos autoriaus teises pažeidinėt. Įdomu, ar kas tiltų autorių teisių paisė, kai nusprendė gelžgalių prikabinėt? Dabar joks eks ar vice prezidentas po apačia nebepraskris. Ramu.

Feisbuke draugai siūlo lažintis, ką pirmiau griaus: Vamzdį ar Žaliojo tilto herojus. Pavojinga su rimtais vyrais rankomis kirst – atsivarys buldozerį ir išspręs lažybas be teisėjų. Kaip Lietuvos futbolo „A“ lygoje.

Kad griaus, tai faktas. Ir Vamzdį, ir skulptūras, ir patį tiltą. Skubėkit pažiūrėt, jei tikrai rūpi. Gal spėsit.

Šilo tiltą siūlo A.Brazausko vardu pavadint. Įamžint. Pavadinti galima, įamžinti sunkiau. Nors jeigu amžius – šimtas metų, tada gal.

Ant Valakampių tilto kabo lentelė „Tu rūpi“. Pro šalį švilpia vėjas ir automobiliai. Vieniša jaunavedžių spyna baigia rūdyti. Toks nykus jausmas, kad dvesia paskutinė viltis. Niekam tu nerūpi, nerūpėjai ir nerūpėsi. Rūpinkis pats, ne savim - kitu! Ta lentelė – ne savižudžiams, o gyviesiems! Turėtų būti užrašas „Pasirūpink!” O geriausia prevencija būtų šaligatvį panaikint ant to tilto. Štai ant minėtosios estakados šaligatvių nėr – pasirūpinta.

Sukurt vieno rato maratono trasą – urbanistikos iššūkis. Kas įveikė, tie – kultūros sostinės.