Viduramžiais eilinis protėvis per gyvenimą vidutiniškai
sutikdavo 500 žmonių. Taip sako internetas, kuriame 99 nuošimčiai
statistikos yra įžūliai išgalvota. Pastarieji du teiginiai – ne išimtis.
Niekad nebuvo taip paprasta bendrauti, kaip dabar. Sėdi
darbe sulindęs į feisbuką ir, kai jau
visai nebeturi ką veikti, pasigriebęs tapšnoklį patikrini, ar kas naujo
nevyksta feisbuke. Juokelis iš feisbuko.
Išbėgęs paupiu pasijunti vienišu vilku. Tiek
minčių galvoj dūzgia, o nėr su kuo prasivėdint! Risnodamas fiziškai išsikrauni, į rujojančias vilkes nesidairai, o štai tvarkytis su intelektinėmis perversijomis vienam
neišeina.
Gerai, kad velionis Styvas Džobsas nuostabių
idėjų pakišo. Rytis Zemkauskas kultivuoja per teliką, bet galima ir gyvai. Pokalbiai ristele vadinasi. Tarp 5000 feisbuko draugų susiieškai pašnekovą, ir drauge spyruokliuojat
liežuviais in bėgimo taktą, lyg kokie adidai
torsion. Raumenims nauda, smegenims mankšta. Su vykusiu pakeleiviu nebežinai, kas sunkiau: tempą ar pokalbį palaikyt.
Po rinkimų merui derėtų Neries krantinę aptvarkyt. Pinigų
nėra, žinau. Taigi neverta prie Trikampio estakadų statyt. Už anuos milijonus (antra
tiek Geležinio Vilko spūstyse per statybas smalkėmis išrūko) buvo galima
svarbiausiems trikampiniams sraigtasparnius įtaisyt. Vis tiek dabar į Trikampį patogiausia
pakliūti sraigtasparniu.
Anava, žiema Žaliąjį tiltą savo skulptūra papuošė. O
ką, kultūrai - galima, o natūrai – ne? Šekit. Nei autoriaus klausė, nei
vyriausiojo architekto. Visai, kaip tas Sūpuoklių kabintojas, prieš kurį laiką „Krantinės
arką“ (vln. Vamzdis) savo išmone pagyvinęs. Neilgai kabėjo, šiukštu arkos autoriaus
teises pažeidinėt. Įdomu, ar kas tiltų autorių teisių paisė, kai nusprendė
gelžgalių prikabinėt? Dabar joks eks ar vice prezidentas po apačia nebepraskris.
Ramu.
Feisbuke
draugai siūlo lažintis, ką pirmiau griaus: Vamzdį ar Žaliojo tilto herojus.
Pavojinga su rimtais vyrais rankomis kirst – atsivarys buldozerį ir išspręs
lažybas be teisėjų. Kaip Lietuvos futbolo „A“ lygoje.
Kad griaus, tai faktas. Ir Vamzdį, ir skulptūras, ir
patį tiltą. Skubėkit pažiūrėt, jei tikrai rūpi. Gal spėsit.
Šilo tiltą siūlo A.Brazausko vardu pavadint. Įamžint. Pavadinti
galima, įamžinti sunkiau. Nors jeigu amžius – šimtas metų, tada gal.
Ant Valakampių tilto kabo lentelė „Tu rūpi“. Pro šalį
švilpia vėjas ir automobiliai. Vieniša jaunavedžių spyna baigia rūdyti. Toks nykus
jausmas, kad dvesia paskutinė viltis. Niekam tu nerūpi, nerūpėjai ir nerūpėsi.
Rūpinkis pats, ne savim - kitu!
Ta
lentelė – ne savižudžiams, o gyviesiems! Turėtų
būti užrašas „Pasirūpink!”
O geriausia
prevencija būtų šaligatvį panaikint ant to tilto. Štai ant minėtosios estakados
šaligatvių nėr – pasirūpinta.
Sukurt vieno rato maratono trasą – urbanistikos iššūkis. Kas
įveikė, tie – kultūros sostinės.
1 komentaras:
vieno rato maratono trasa - puiki ideja!
Rašyti komentarą