Laba diena, noriu... Laba diena. Noriu
užsakyti stalą šiam vakarui. Penkiems. Skaičius kaip skaičius. Kuo netikęs? Jūs
– rimtai? Kokį svečią? Nereikia prie mūsų nieko sodinti. Na jau ne, tuomet mes patys
ateisime šešiese. Septintą. Šešios trisdešimt? Gerai, suspėsime pusei septynių.
Miltiadas. Ne, paraidžiui pasakyti negaliu.
Todėl, kad raidės rašomos, tariami garsai. Pagarsiui - prašau: eM-I-eL-Tė... Galiu
lėčiau: I – A – Dė – A - eS. Aštuoni – šeši – penki – septyni... Nulis – nulis
– nulis... Nulis – nulis... Nulis - vienas. Keturi nuliai. Ne, keturių nėra,
yra keturi nuliai ir gale vienetas. Kartoju iš naujo: aštuoni – šeši – penki –
septyni – keturi nuliai ir vienas.
Ne, nepadiktuočiau. O žodžiu patvirtinti
negalite? Klausykite, nenoriu dalinti savo elektroninio pašto adreso. Tiesiog
rezervuokite man stalą. Kam apskritai jį tvirtinti? Dar antstolį pasikvieskit...
Kokios žalos? Negi ruošiatės anuliuoti užsakymą? Tai ir puiku. Suprantu, kad
visko pasitaiko. Niekur nesikreipsiu. Man ir dar penkiems asmenims. Taip, šešiese,
kaip sutarėme. Pusę septynių. Nesijaudinkite.
Sulauksite. Iki malonaus!
1 komentaras:
Aš kaip tik mielai dalinu savo el. paštą, nes brukalus gmail'as išfiltruoja 99,99% patikimumu. O telefono nedalinu, nes telefoninių brukalų niekas neišfiltruoja.
Rašyti komentarą