Kaziuko mugė

ŠEIMININKAS: Nusipirkit dešrytės!

SVEČIAS:          Mmm, kvepia gardžiai. Ko čia prikimšot?

ŠEIMININKAS: Buridano asilienos.

SVEČIAS:          Tikrai? Kur gaunat?

ŠEIMININKAS: Patys auginam. Kaime, ekolologiškai.

SVEČIAS:          O jis žino?

ŠEIMININKAS: Kas? Kaimas, aišku, žino.

SVEČIAS:          Buridanas.

ŠEIMININKAS: Kam jam? Daug žinosi – greit pasensi. Pasisekė, kad skambią pavardę turėjo.

SVEČIAS:          Tai nesensta?

ŠEIMININKAS: Dešra? Galioja neribotai...

SVEČIAS:          Ne dešra, Buridanas.

ŠEIMININKAS: A, tas. Pagyveno. Numirė nesužinojęs.

SVEČIAS:          Tai kaip man žinot, kad dešra tikra?

ŠEIMININKAS: Turiu sertifikatą. Galiu parodyti. Štai.

SVEČIAS:          Tokį ir pats sugebėčiau nusipiešti...

ŠEIMININKAS: Juokaujat. Dar turiu testerį: štai, įbedu adatėlę, ir matot – kas užsidega?

SVEČIAS:          Bu-ri-da-no.

ŠEIMININKAS: Taigi. Patenkintas dabar? Kiek pirksit?

SVEČIAS:          Gal padovanosit?

ŠEIMININKAS: Ką, testerį?

SVEČIAS:          Dešrą.

ŠEIMININKAS: Ką, rimtai klausiat?

SVEČIAS:          Visai rimtai. Pagalvokit.

ŠEIMININKAS: Pasakykit nors vieną priežastį, kodėl turėčiau.

SVEČIAS:          Kad patikėčiau, jog būna stebuklų.

ŠEIMININKAS: Tai nepirksit?

SVEČIAS:          Pirksiu, jei nepadovanosit.

ŠEIMININKAS: O jei padovanosiu?

SVEČIAS:          Patikėsiu.

ŠEIMININKAS: Tikrai?

SVEČIAS:          Garantuoju.

ŠEIMININKAS: O jei nepadovanosiu, tada nupirksit?

SVEČIAS:          Taip.

ŠEIMININKAS: Ir sumokėsit?

SVEČIAS:          Būtinai. Kaipgi kitaip.

ŠEIMININKAS: O jei padovanosiu, tikrai patikėsit stebuklu?

SVEČIAS:          Visiškai.

ŠEIMININKAS: O gal galit sumokėt, ir tada aš padovanosiu?

SVEČIAS:          Pats pagalvokit.

ŠEIMININKAS: Na taip, šitaip neišeis stebuklas...

SVEČIAS:          Taigi.

ŠEIMININKAS: ...

SVEČIAS:          Tai kaip?

ŠEIMININKAS: ...

SVEČIAS:          ...

ŠEIMININKAS: Eikit lauk! Aš užsidarau.