2016 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Antras ratas


Kiekvienas patyręs mėgėjas paliudys, kad maratonas prasideda nuo trisdešimto kilometro. Už tos ribos pradeda aiškėti, kas ko vertas. Likus daugmaž septynioms mylioms iki finišo, pervertinę jėgas karštakošiai ima trankytis į sienas, o pagavę palaimingo įkvėpimo bangą asai neria į lemiamą spurtą. Tuomet sprendžiasi, kam lemta lipti ant pakylos, kam – susikvalifikuoti į Bostoną, o kam – pasidžiaugti geriausiu asmeniniu laiku.

Danskebank Vilniaus maratonas prasideda nuo antro rato. Ne tik todėl, kad pirmas ratas – pusmaratonis ir tiek. Esu bėgęs dviejų ratų maratonų, kurie vis tiek prasideda ties trisdešimtuoju kilometru, tik ne Vilniuje. Vilnius, kaip ir Kaunas, į bendrą startą priima pusmaratonininkus, o jų susirenka triskart gausiau. Aniems nė motais, kad pusė maratono – pusė malonumo

Sukant pirmąjį ratą atrodo, kad mūsų jau tiek daug, jog atėjo metas okupuoti plačiausius sostinės prospektus. Šešių tūkstančių kojų trepsėjimas Šventaragio grindiniu siunčia žinią, kad Geležinio Vilko miestas – kultūros sostinė. Pasijunti dar ne Londone, Berlyne ar Niujorke, bet jau Reikjavike, Lisabonoje arba Miunchene. Dronai skraido, muzikantai groja, stalai linksta nuo gėrimų, savanorės šypsosi, net vienas kitas žiūrovas paploja.

Bėgdamas pirmą ratą, niekad nežinai, su kuo turi reikalų. Pakalbini greta bėgantįjį, rodos – rimtas žmogus, o pažiūri į numerį – pusmaratonininkas. Lenktyniaujantiesiems dar sunkiau. Šiųmetinis maratono nugalėtojas, amerikietis Christopheris Zablockis, pasiguodė ilgai manęs, jog kažkas jį priekyje lenkia. Gal todėl taip greit ir atbėgo.

Išbėgus į antrąjį ratą, šventė baigiasi, prasideda maratonas. Gėrimų ir bananų netrūksta, savanorės vis dar tebegiria, pritilusi muzika skamba, saulutei nušvitus žiūrovų net padaugėjo, tik... bėgti sunkiau.

Geriausi bėgikai antrąją maratono pusę dažnokai įveikia greičiau nei pirmąją. Esu bandęs, labai gera taktika. Tik ne Vilniuje. Reljefas čia negailestingas, trukdo teisingai jėgas paskirstyti, o dar tas antras ratas...

Prie finišo šventė, aišku, grįžta. Medalis, šurmulys, baltas nealkoholinis... Net surusena viltis, kad po kokių poros metų susikaupsim, susitelksim, susiregistruosim ir pareikalausim teisybės: maratonas – maratonininkams! Vienas ratas, ir taškas.

3 komentarai:

Liutauras rašė...

imho, kitais metais būtina išnaudoti aplinkkelį - nuobodoka gal, bet būtent ir sudarytų jungimo per Ukmergės/Narbuto gatvės +20km

Cezas rašė...

Pasukus link valakampiu verkių būtų labai gražu ir manau gautųsi vienas ratas manau galim ir eismui nemaišyti palei upę ☺️ vienas ratas išties priduotu solidumo

paklydimai rašė...

Jei atvirai, tai ne tik maratonininkams, bet ir tiems labiau mirtingiesiems atsibodo vis tos pačios trasos. Tai kas, kad pati Vilniaus širdis, gražiausios gatvės. Bet kiek galima...