Kiekvienas patyręs mėgėjas paliudys, kad maratonas
prasideda nuo trisdešimto kilometro. Už tos ribos pradeda aiškėti, kas ko
vertas. Likus daugmaž septynioms mylioms iki finišo, pervertinę jėgas karštakošiai
ima trankytis į sienas, o pagavę palaimingo įkvėpimo bangą asai neria į lemiamą
spurtą. Tuomet sprendžiasi, kam lemta lipti ant pakylos, kam – susikvalifikuoti
į Bostoną, o kam – pasidžiaugti geriausiu asmeniniu laiku.
Danskebank Vilniaus
maratonas prasideda nuo antro rato. Ne tik todėl, kad pirmas ratas –
pusmaratonis ir tiek. Esu bėgęs dviejų ratų maratonų, kurie vis tiek prasideda
ties trisdešimtuoju kilometru, tik ne Vilniuje. Vilnius, kaip ir Kaunas, į bendrą
startą priima pusmaratonininkus, o jų susirenka triskart gausiau. Aniems nė
motais, kad pusė maratono – pusė malonumo
Sukant pirmąjį ratą atrodo, kad mūsų jau tiek daug,
jog atėjo metas okupuoti plačiausius sostinės prospektus. Šešių tūkstančių kojų
trepsėjimas Šventaragio grindiniu siunčia žinią, kad Geležinio Vilko miestas –
kultūros sostinė. Pasijunti dar ne Londone, Berlyne ar Niujorke, bet jau Reikjavike,
Lisabonoje arba Miunchene. Dronai skraido, muzikantai groja, stalai linksta nuo
gėrimų, savanorės šypsosi, net vienas kitas žiūrovas paploja.
Bėgdamas pirmą ratą, niekad nežinai, su kuo turi
reikalų. Pakalbini greta bėgantįjį, rodos – rimtas žmogus, o pažiūri į numerį –
pusmaratonininkas. Lenktyniaujantiesiems dar sunkiau. Šiųmetinis maratono
nugalėtojas, amerikietis Christopheris Zablockis,
pasiguodė ilgai manęs, jog kažkas jį priekyje lenkia. Gal todėl taip greit ir
atbėgo.
Išbėgus į antrąjį ratą, šventė baigiasi, prasideda
maratonas. Gėrimų ir bananų netrūksta, savanorės vis dar tebegiria, pritilusi muzika
skamba, saulutei nušvitus žiūrovų net padaugėjo, tik... bėgti sunkiau.
Geriausi bėgikai antrąją maratono pusę dažnokai
įveikia greičiau nei pirmąją. Esu bandęs, labai gera taktika. Tik ne Vilniuje. Reljefas
čia negailestingas, trukdo teisingai jėgas paskirstyti, o dar tas antras
ratas...
Prie finišo šventė, aišku, grįžta. Medalis, šurmulys, baltas
nealkoholinis... Net surusena viltis, kad po kokių poros metų susikaupsim,
susitelksim, susiregistruosim ir pareikalausim teisybės: maratonas –
maratonininkams! Vienas ratas,
ir taškas.
3 komentarai:
imho, kitais metais būtina išnaudoti aplinkkelį - nuobodoka gal, bet būtent ir sudarytų jungimo per Ukmergės/Narbuto gatvės +20km
Pasukus link valakampiu verkių būtų labai gražu ir manau gautųsi vienas ratas manau galim ir eismui nemaišyti palei upę ☺️ vienas ratas išties priduotu solidumo
Jei atvirai, tai ne tik maratonininkams, bet ir tiems labiau mirtingiesiems atsibodo vis tos pačios trasos. Tai kas, kad pati Vilniaus širdis, gražiausios gatvės. Bet kiek galima...
Rašyti komentarą