Kazys ir Jonelis

(Борис Гребенщиков, "Иван и Данило")

Kazys ir Jonelis, čia užklys Kazys ir Jonelis.

Man sako: „Smagi dainelė!“, o aš sakau: „Kazys ir Jonelis“.

Kazys ir Jonelis, tuoj išlįs Kazys ir Jonelis.

Paklausit: „Kur veda kelias?“, atrėšiu jums: „Kazys ir Jonelis!”

Mano lyrinis veikėjas Vingio parke po klevu

Godžiai traukia cigaretę, dairos laumių apžavų.

Iš už krūmų pasirodo Kazys ir Jonelis.

Jis mąsliai nužvelgia tuodu: „Hmmm.“

Jis tikėjo pats sukūręs legendą apie juos,

Ima nervas, ar to reikalo saugumas nesuuos,

Susigriebia, ar tik vakar nepadauginęs baltos,

Gi negėrė nė lašo, ne...

Eis tolyn Kazys ir Jonelis, trauks pirmyn Kazys ir Jonelis.

Man šaukia: „Tiesa ar melas?“, o aš sakau: „Kazys ir Jonelis“.

Jiems iš paskos - šyva kumelė.

Trauks pirmyn Kazys ir Jonelis.

Ant tvoros pritūpęs zuikis aliuminio kepure

Karaliauja sau svetainėj, sujungtoj su virtuve.

Jis grasina, kad ryt užšachuos ir išmatuos.

Jis mąsliai nužvelgia tuodu: „Chmmm.“

Seniūnijoj man sakė: „Tai gryniausi paistalai.“

Bet aš matęs seniūnaitį su jako ragais.

Jis - pirmasis sekretorius ir tarybos ūkvedys.

Jis mąsliai nužvelgia tuodu: „Hmmm.“

Pas jį keliaus Kazys ir Jonelis, jį suras Kazys ir Jonelis.  

Per upę kelia laivelis, moja jam Kazys ir Jonelis.

Kazys ir Jonelis, eis pirmyn Kazys ir Jonelis,

Jiems iš paskos - šyva kumelė.

Trauks tolyn Kazys ir Jonelis.

Dar ateis Danutė Gūnia, atlinguos Danutė Gūnia.

Vakar deputatė, o dabar pirma ponia,

Atlinguos Danutė Gūnia.

Paskui ją - Orfėjas Zola, paskui ją - Orfėjas Zola,

Be leidimo - vizos per kalvas lanka žalia

Skuba čia Orfėjas Zola.

Iš paskos - Skirgaila Kairys, jau arti Skirgaila Kairys.

Ei, mieli tautiečiai, greit rakinkitės duris!

Jau arti Skirgaila Kairys.

O iš paskos - Kazys ir Jonelis, eis tolyn Kazys ir Jonelis.

Telydi juos šyva kumelė. Trauks pirmyn Kazys ir Jonelis.

(Versta iš rusų kalbos)