Borisas Grebenščikovas „Красота (это страшная
сила)“
Jokie klaipėdietiškos operos niuansai
Neišklaipė mano pamatinių nuostatų.
Aš toli lakiojau lyg raudonas aitvaras,
Kol bendraamžiai vis traukdavo uostyti.
Jau netrukus tapsiu turtingas be galo,
Po pasaulį platų orus vaikštinėsiu.
Neįkrės man baimės jokie kapitalai,
Juos visus lengvai pastogėn sudėsiu.
Toks Čžu treniravosi gaudyt drakonus,
Aibes šilko ir aukso šiam sportui iškratė.
Tik, gaila, ragaudamas gyvenimo skonius,
Nė menkiausio drakono jisai neužmatė.
Paskaičiau apie tai senovės gramatikoj,
Ir tą pačią dieną pabėgau iš kaimo.
Juk jau greitai būsiu turtingas lyg pasakoj
Ir patsai išmėginsiu išminčių laimę.
Susiręsiu trobą vien iš žemės kaulų,
Bėgdami iš ryto aplankys jaunuoliai.
Duosiu pažarstyti spindinčių kristalų,
Te vaivorykštiniai konverguoja šuoliai.
Ir į jokias gėrybes stebuklingų bokštų
Niekada nesutiksiu jų išmainyti,
Nes jau greitai gausiu visa, ko tik trokštu,
Ir tiksliai žinosiu, ką su tuo daryti.
Todėl, kad
Grožis – galia siaubinga,
Stinga žodžių jai apsakyt.
Grožis – galia siaubinga,
Tik aš neboju,
Noriu pavyt.
Taip gyvuoju aš, taip gyvuoji tu,
Besąlyginis grožis išgelbės mus kartu.
Išversta iš rusų kalbos.
Internete neplatintų mano pokalbių su įvairiais mąstytojais rasite popierinėse knygose "Gyvenimas jų žodžiais", "Pasaulis jų akimis", "Laiko juosta jų žvilgsniais" ir "Begalybė jų mintimis". Šiuos interviu rinkinius leidyklos kainomis užsisakysite www.sofoklis.lt
Pranešimai
