Daugelis Jus pažįsta netiesiogiai, skaitydami vertimus, dažnai iš tibetiečių kalbos. Turbūt tapti vertėju paskatino domėjimasis budizmu?
Su budizmu susipažinau iš Dr. Walter Y. Evans-Wentz‘o
knygų. Jos buvo keturios: apie šešias jogas, Milarepos biografija, Padma-Sambhavos
biografija ir Tibeto mirusiųjų knyga. Pradėjau jas vertinėti iš anglų į
lietuvių. Paskui galvoju: reikia imtis ko nors rimčiau. Man buvo gal dvidešimt
penkeri.
Pasižiūrėjau kai kuriuos raštus, kur Sovietų Sąjungoje
yra vienuolynai. Radau vieną – Ulan Udės. Ten susipažinau su viena panele, kuri
nurodė kito, visai nežinomo dacano adresą Aginsko rajone, Buriatų nacionalinėje
apygardoje. Buvo 1979-ieji. Tai štai, Aginske gyvenau, o už penkių kilometrų
buvo dacanas. Pradėjau mokytis.
Ten sutikau savo dvasinį mokytoją. Jis man nurodė, kad
svarbiausia išmokti ne ritualų, o kalbos. Supažindino su vienu lama, jaunu, gal
trisdešimt kelerių metų, kuris buvo baigęs mokslus Mongolijoje. Pas jį
vaikščiojau, pradėjau mokytis tibetiečių kalbos.
Ten pat susipažinau su žmonėmis iš Sankt Peterburgo,
susidraugavome. Pradėjau versti Lamrimą. Nuo 1986-ųjų. Išėjo penki jo tomai. Ir
taip toliau.
Galėjote
pasukti studijuoti Vedų ar kitų Senovės Rytų raštų?
Domėjausi įvairiomis jogos srovėmis, Ramakrišnos ir Swami
Ghananandos mokymais. Vidinis motoras vis stūmė ko nors ieškot. Bet kai
perskaičiau tas Evans-Wentz‘o knygas, jos mane patraukė.
Kuo?
Na, tuštumos filosofijos arba reliatyvumo tada nelabai
supratau, kad iškart pereičiau... Nors kai kurias knygas rusiškai tuomet jau
skaičiau. Sudomino, sakyčiau, bodhisatvos idealas, toks atjautus pabudimo
siekis, inspiracija. Kitose religijose tokio idealo nėra. Ten - arba kur nors į
rojų, arba daug dievų... O čia viskas grindžiama savęs ugdymu, savo dvasios
tobulėjimu.
Kiek
Jums budizme svarbus tikėjimo elementas, o kiek – racionalus noras pažinti
visatą ir save?
Tikėjimo elementas man palyginus ne toks didelis, bet
yra. Reikia gi pasikliauti kokiais nors padėjėjais, kurie labiau pažengę... Tai
tiek, ne kažkokia labai gilia religine prasme. Aš, pavyzdžiui, nelabai daug
atlieku ritualų. Na, mantras kai kurias sukalbu.
Labiau gilinuosi į racionalius, pažintinius klausimus:
tuštumos ir kitokias teorijas, truputį logikos... Ypač man gešė Tinlėjus davė
racionalaus grūdo.
Kaip
atrodo pastarasis Jūsų gyvenimo etapas? Ką iš savo ieškojimų jaučiatės supratęs?
Kas - toliau?
Oi, toliau ilgas kelias... Na, ką supratęs? Šiek tiek
tuštumos teorijos racionaliai supratau. Kažkiek ugdau bodhičitą, stengiuosi.
Atsižadėjimas mano ne toks didelis, nuoširdžiai prisipažinsiu. Dalyvauju
bohemos gyvenime. Kadangi smegenys įsitempia, kartais ir kokią taurelę išgeriu.
Kažkoks grūdas atsižadėjimo yra, bet ne toks didelis gal, kokio reikėtų. Gešė
Tinlėjus „Keturiose tauriosiose tiesose“ man ypač akcentavo šitą dalyką, tai
dabar žinau, su kuo reikia daugiau dirbt.
Kiek
žmogus pajėgus pats kurti savo laimę, o kiek ji priklauso nuo kitų dalykų?
Viską pajėgus, tiktai, aišku, priklausomai nuo kitų.
Aplinkos kaltinti nereikia. Be abejo yra karmos veiksniai, kurie ją formuoja. Svarbiausia,
kaip ir gešė Tinlėjus moko, yra nuostata, požiūris. Gali tekti kartais kur nors
ir mėšle pasimurkdyt, tik svarbu, kad jis prie tavęs nepriliptų. Jei į tą mėšlą
žvelgsi švariau, tai ir lotosus jame pamatysi. Taip pitagoriškai trumpai
atsakyčiau.
O
kas Jums buvo didžiausia gyvenimo atrama?
Kalbam apie žmogų čia gyvenantį, ar jau kokiose kitose
sferose?
Čia.
Atrama? Tikriausia – Peterburgo draugai. Jeigu jie
nebūtų pastebėję mano gabumų... Sakyčiau, aš labiausia esu dėkingas Andrejui
Terentjevui. Jis – mano geriausias draugas šiame gyvenime, be jo man būtų labai
sunku. Budizmo būtų neužtekę, nes būtų buvę labai sunku pragyvent. Reikėjo dukrą
išlaikyt, žmona irgi nedirbo. O jis man duodavo darbo, tokio labai konkretaus
ir man labai patinkančio – versti – iš kurio galėdavau semtis.
Ką
dar yra tekę versti?
Daugiausia visokius psichologinius tekstus, vieną net
ir grožinę knygą – Karloso Kastanedos „Vidinė ugnis“. Bet daugiausia –
psichologijos, pavyzdžiui, A. Janovo „Pirminis klyksmas“. Buvo ir tokių
pseudo... Porą ekonomikos veikalų esu išvertęs: R.G.Hagstromo „Warreno Buffeto
kelias“ ir dar... tuoj tuoj tuoj prisiminsiu tą pavadinimą – „Įpročiai, verti
milijono“.
Ar
budizmo tiesos gali padėti tvarkytis su savo psichologijos sunkumais?
Apskritai padeda. Jeigu aš, nuoširdžiai kalbant,
nebūčiau į budizmo kelią atėjęs, tai būčiau ir nusižudęs. Beje, vieną kartą
bandžiau. Teko man gulėti durnyne, sukantis nuo tarnybos sovietinėje armijoje,
tai ten esu išgėręs buteliuką tisercino. Draugai ėmė ir atpumpavo.
Be abejo padeda. Žiūri tas tiesas, kad iš jų ne tik
teorija liktų. Tas budrumas... Išgyvent būtų be budizmo sunku.
Bet jaunimui tai aš nepatarčiau iškart mestis į vieškelį.
Norėčiau grįžti dar prie pirmojo klausimo apie kelią...
Žinoma...
O vieškelis yra toks, kad šiais laikais labai daug
snobizmo. Kur nors prie draugų prisideda, kažką ten... Ir jau – ooo! Tai norėčiau perfrazuoti patarlę:
nesuk iš savo takelio dėl vieškelio.
Gražu.
Ačiū už pokalbį.
5 komentarai:
Džiaugiuosi atradęs šį tinklaraštį. Nes vadinama didžioji žiniasklaida, pastaruoju metu jau patapo, aptarnauja, manau, kokius tai JAV „kariškius" ar panašiai, - tad jau matau reikia atsisakyti ir žinių radijo, anksčiau atsisakiau lrt (matyt jų vadą pradžioje toje skydinėje ir uždarę buvo tik tam, kad vėliau tą radiją valdytų JAV „kariškiai"), o kitokių daugiau gal ir nebuvo lig šiol.
Juk užtenka pastaruoju metu vien tik šiek tie įlįsti į tas jų transliacijas, net darbingumą prarandi.
Gal šiandien alternatyva ir bus maži tinklaraščiai. Dėkui Jums ir už puikų interviu.
Naujokas
Jei jums visur vaidenasi JAV "kariškiai",tai šis tinklaraštis taip pat nepadės, tiesiog patarčiau mažiau žiūrėti Putino televizijos.
Gešė Tinlėjus atvyksta į Vilnių tradiciniam ciklui. Lapkričio 17 - 19 dienomis Mokytojas skaitys budizmo filosofijos paskaitas, o 20 dieną atliks Baltosios Taros pašventinimą. Visi renginiai vyks Savanorių pr. 19, I aukšte, konferencijų salėje. Pradžia - 18.30 val. Įėjimas laisvas, rengėjai prašo nevėluoti.
Deja, televizoriaus paslaugomis nesinaudoju jau daug metų, jei ką (paminėta lrt, - tai jų radijo pirmoji stotis, tiksliau komentarai ten, po aštuntos valandos ryto). O pastaruoju metu daugiau klausau JAV kongreso finansuojamą radijo stotį, - iš to galima atsekti, kokie projektai yra JAV finansuojami...
Bet čia tik aiškumo dėlei, Sėkmės šiam tinklaraščiui ir jo autoriui.
Naujokas
Ačiū už malonų atsiliepimą.
Kviečiu skaityti, rašyti, reikšti nuomones. Galite prisistatyti arba ne, kaip patogiau.
Rašyti komentarą