Ateik

 

Ateik man neįėjus.

Įsiklausyk, kaip vėjas flirtuoja su banga:

"Mums niekas ne riba!"

 

Dar plaukia Odisėjas,

Tad leisk hormonų fėjoms nugairinti šiurpais, 

Kol nuoviras užkais, suplos delnais lošėjas 

Ir magai Eritrėjos 

Į aukurus sumes stebuklų lazdeles.

Jau paskelbė teisėjas, kokia lemtis Pompėjos:

Ant laiko juostos kris Vezuvijaus ugnis.

Sietynai suartėję išlaisvins Prometėją –

Sprogimų nušviesta tegimsta Visata. 

Šventai rankas sudėjus, tu nusilenk Kūrėjams,

Palaimoje išnyk ir su liepsna išsyk

Ateik man neįėjus.