„Pradedantysis piktadarys“

 

Knygų mugėje sumedžiojau kalną pirkinių ir dovaną su kostiumuoto katino atvaizdu. Kiekviena dovana kaip nors įpareigoja, bet ši – labai konkrečiai. Mano leidėja iškilmingai įteikė knygą, pasakė tikinti, kad liksiu ja patenkintas, ir paprašė parašyti apžvalgą. Dvejones nutildė patikindama, jog Scalzis patinka Pelevino adeptams. Palankumą rėksmingo viršelio romanui sustiprino atradimas, kad vertėja – Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Ja verta pasitikėti, susidūrus su nepažįstamu autoriumi, tegu ir buvusiu Amerikos mokslinės ir maginės fantastikos rašytojų asociacijos prezidentu.

Knygą prarijau per tris vakarus. Pasakojimas įtraukė ir smagiai paskraidino tai humoru, tai įtampa, tai tarptautinės politikos paralelėmis. Šeši pradiniai skyriai labai juokingi, paskui – šiek tiek veiksmo ir kraujo, ir pagaliau – dozė gyvenimo išminties. Tikiu, kad vykusių romanų skaitytojai praturtėja ne menkiau, nei įnikusieji į finansinio raštingumo vadovėlius. Grožinė literatūra padeda iš esmės perprasti pasaulį, o verslo naujienų portalo „Bloomberg“ guru Matt‘as Levine‘as teigia: „Nuostabiausias finansų pramonės dalykas yra tai, kad ji dosniai atlygina už teisingą pasaulio sampratą.“

„Pradedantysis piktadarys“ galėtų tapti paaugliams rekomenduojamo literatūros sąrašo puošmena, jeigu jo veikėjai mažiau keiktųsi. Keista: sekso scenų romane nėra, o bybiavimosi – apstu. Tik permatantys trilerio sprogimų dūmus tėveliai, gali nebodami keiksmų siūlyti jauniesiems įpėdiniams šią knygą dėl auksinės išminties: pikčiausias priešas slapstosi paties herojaus proto tankmėje. 

Scalzi‘o prilyginimas aiškiaregiui Pelevinui man pasirodė perdėtas, nors ir įmanomas. Ir Johnas, ir Viktoras aiškina, kaip veikia šiandieninis pasaulis, tik amerikietis įžvalgas pridengia vaizduotės vaisiais, o rusas sugeba metaforiškai pacituoti pamatines budizmo filosofijos nuostatas. 

Neseniai pakartotame „Dhammapados“ vertime (Budos šventraštį lietuviškai prakalbino Audrius Beinorius) aptinkame pribloškiantį 295-tą posmą: „Nužudęs motiną ir tėvą, du žynius, penktąjį pribaigęs – nuožmų tigrą, sau eina brahmanas be nuodėmės.“ 

Kaip tik apie tai – „Pradedantysis piktadarys“. 

Nuotrauka Miglės Dilės.

Internete neplatintų mano pokalbių su įvairiais kultūros dalyviais rasite popierinėse knygose "Gyvenimas jų žodžiais", "Pasaulis jų akimis", "Laiko juosta jų žvilgsniais" ir "Begalybė jų mintimis". Šiuos interviu rinkinius leidyklos kainomis užsisakysite www.sofoklis.lt