Vaidas Jauniškis feisbuko apžvalgoje išsisukdamas
atsakė: „Apie katuką“. Kritikos virtuozas taikliai aprašė, koks tai
filmas, bet nutylėjo, apie ką jis. Man patinka manyti, kad atsakymo į
tiesų, nors ir padorų, klausimą nežino net pats Gintas Zilbalodis. Nors kas man
tas Zilbalodis, ir kas Zilbalodžiui – aš?
Oskariniame animaciniame rodoma gamta
posthumanistiniame pasaulyje. Kažkokie kataklizmai (pandemija?) sunaikino
civilizaciją, paliko tik egiptietiško sfinkso dydžio kačių kolosus. Artėja
nauja neganda, gyvūnai instinktyviai sprunka, o gelbėdamiesi įgyja žmogiškųjų
savybių. Nepaisant šios keistenybės, „Potvynis“ nevirsta nauju „Madagaskaru“ ar
„Ledynmečiu“ ir kapibara neprabyla Rolando Kazlo balsu. Žvėrys ir paukščiai
išlieka beveik savimi, juos gyvenimo vaga neša galingas likimo srautas.
Kyla mintis: gal šis filmas – budistinė pasaka apie
gyvūnų karaliją, kurios fauna – reinkarnavęsi žmonės? Nelaimėliai zuja
neišmanydami karmos dėsnio, todėl ir nenušvinta.
O gal filme nusveria krikščioniška aliuzija į tvaną ir
Nojaus arką, kurioje katė draugauja su šunimis, o ėriukas puotauja su liūtu?
Tarprūšiniai saitai kartais mezgasi ir mūsų tikrovėje: pats kasdien dalyvauju
meilės trikampyje su žmona ir ją karštai pamilusia namine vyriškos lyties
papūga.
Gal kūrėjai sumanė pasinaudoti politiškai aktualia
klimato kaitos tema ir įtikti abiem – laimėtojų ir pralaimėtojų, arba aktyvistų
ir neigėjų – stovykloms? Apsėmęs aukštas kalvas vanduo palengva atslūgsta ir triumfavę
oportunistai tampa aukomis.
Zilbalodis pristatė „Potvynį“ už penkis milijonus.
Pavydžiu jam, o jis pavydi šimtamilijoninių biudžetų disniams ir pixarams. Tai
gal slaptas filmo meninis efektas yra pavydas? Gal žiūrovas susimąsto, kiek lėšų
įvairūs fondai paskyrė neturinčiam aiškaus siužeto filmui ir ką pats pavyduolis
nuveiktų su tokiais pinigais?
Akivaizdu, kad šiuolaikinė europinė kino finansavimo
sistema suteikia galimybių pastatyti pilno metro filmą, jo kūrėjams taip ir
neatsakius į klausimą, apie ką jis bus. Dažniausia tokia prabanga išvirsta į
teisuolišką abejotinos vertės šlamštelį, tačiau absoliučiai hipnotizuojantis
(mano išmanusis laikrodis parodė, kad visą seansą prasnaudžiau) „Potvynis“ –
ryški ir maloni išimtis.
Internete neplatintų mano pokalbių su įvairiais mąstytojais rasite popierinėse knygose "Gyvenimas jų žodžiais", "Pasaulis jų akimis", "Laiko juosta jų žvilgsniais" ir "Begalybė jų mintimis". Šiuos interviu rinkinius leidyklos kainomis užsisakysite www.sofoklis.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą