Pusmaratonis – pusiaukelė į tikslą

Kai maratono nuotolis driekiasi dviem identiškais ratais, tenka išgramdyti valios likučius iš sunkiai pasiekiamų vietų, kad atsispirtum pagundai bėgti pusmaratonį. Šis nuotolis suvilioja ir tuos, kas ligi šiol tenkinosi Eurovaistinės taurės dešimtukais ir apie maratoną dar tik svajoja. Pažvelkime, ką žada pusmaratonininkams šių metų Danskebank Vilniaus maratono šventė. Gal kam nors pravers keletas pastebėjimų iš jos virtuvės vidaus, prisimenant ir anksčiau šiame tinklaraštyje išdėstytus patarimus.

Pusmaratonis – ne maratonas. Užkopus į Monblaną, kvaila girtis, kad pasiekei Everesto viršūnę. Tai kodėl dažnai girdime panašių paistalų, kalbant apie bėgimo pasiekimus? Juk ir pusinė distancija yra itin gerbtinas atstumas. Kas bėgo, žino.

Pirmą sykį pasiryžus įveikti daugiau nei 21 km, verta susikaupti ir startui pasiruošti rimčiau, nei eilinei treniruotei. Pastebiu, kad nemažai jau spėjusių pauostyti bėgimo mėgėjų laksto su itin lengvais, minkštučiais gražučiais sportbačiais. Porai ratukų parke jie puikiai tinka, tačiau pusmaratoniui siūlyčiau paieškoti solidesnių batelių. Svarbu, kad pavargusi pėda nesiklaipytų. Žinoma, būtinai pabėgiokite su nauju apavu iki tikrojo išmėginimo, kad kojos spėtų nors kiek apsiprasti ir prisitrinti.

Neforsuokite treniruočių paskutiniąją savaitę. Jei abejojate: bėgti ar ne, reiškia – ne. Leiskite kūnui pailsėti, šiek tiek pasiilgti bėgimo prieš sekmadienio iššūkį. Nebandykite ypatingų dietų. Patikimas receptas – maitintis įprastai. Svarbiausia - ramiai jaustis.

Žinau, kad dėl to, kiek verta išgerti prieš startą, žinovų nuomonės smarkokai skiriasi. Jei baiminatės, kad papildomas puslitris vandens bus per sunki našta, negerkite. Mano patirtis sako, kad apsidrausti nuo dehidracijos apsimoka. Bėgant ilgą nuotolį, sunku išgerti per daug, ypač jei pasitaikys šilta saulėta dienelė.

Jei sekmadienio rytas išauš žvarbus ar lietingas, turėkite iš anksto pasirūpinę ne tik tinkamą aprangą bėgimui, bet ir priemones šiltai sulaukti starto šūvio. Be penkių devynios sukviesti į varžybų pradžios koridorius, sugiedosime himną, išlydėsime dešimtkilometrininkus ir turėsime luktelėti, kol jie deramai nutols. Nieko baisaus, bendraminčių minioje nesustirsime, ypač užsitempę ant ryškių marškinėlių su numeriais (šiemet visiems dalyviams Nike pagamino išties superinės kokybės ir simpatiško dizaino maikes) prakirptus šiukšlių maišus arba senus, nuo labdaros nusuktus apdarus. Juos galima išmesti kur nors ties pirmu girdymo punktu ir tuomet jau glamūriškai skuosti finišo link.

Mėgėjui visada apsimoka startuoti lėtai. Lengva patarti, sunku pasiekti. Startinis adrenalinas gena pasiduoti iliuzijai, kad jėgų nesumažės iki pat pabaigos. O auksinė taisyklė sako: per greitai nubėgę pirmąją maratono pusę, už kiekvieną sutaupytą sekundę sumokame dešimteriopai antrojoje. Pusmaratoniui šitai irgi tinka. Verčiau spurtuokite, išlindę iš Užupio.

Šių metų trasa kiek pataisyta, tačiau Vilniaus kalvų organizatoriai nenukasė. Ko gero, pusmaratonio dalyviams verta pasimokyti bėgti įkalnėn ir ypač – nuokalnėn. Aukštyn kilti nėra sudėtinga, nes tempas natūraliai sulėtėja, žingsniai trumpėja. Jei esate puikios formos, galite mėgautis taisykle „Kirsk kalvai pirmas, kol ji nekirto tau!” Jei į lyderius nepretenduojate, elkitės pagarbiau ir atsargiau. Leidžiantis stačion nuokalnėn, taisyklė visiems viena – negalima stabdyti. Išmokite atsipalaiduoti ir kristi kūnu taip, kad kojos riedėtų pačios, o atgal atmestos rankos mojuodamos padėtų išlaikyti pusiausvyrą. Visai paprasta. Net keista, kad daugelis patyrusių bėgikų tingi įsisavinti šią metodiką, apsaugančią šlaunų raumenis nuo žiauraus beprasmio krūvio.

Deja, šio pusmaratonio trasa yra apsunkinta ne vien kalvomis. Bėgikų laukia Senamiesčio grindinys, ištrupėję krantinės plytos, šaligatvių kraštai ir kiti nelygumai. Neignoruokite jų: verčiau numesti tempą, nei nikstelėti čiurną. Užtat pasigrožėsime istorinėmis gatvelėmis ir skulptūra po Žvėryno tiltu.

Dar viena kebli vieta – pusmaratonio ir 10 km estafetės trajektorijų sankirta Gedimino prospekto gale. Rengėjai skelbia, kad pusmaratonininkai turės pirmenybę, bet turbūt maloniau bus persismelkti sveiku protu ir pagarba estafetininkams.

Bėgant šį pusmaratonį, svarbiausias rezultatas – patirtis. Trasa rekordams vis tiek nėra palanki, tai argi aktualu, kiek joje užtruksite? Euforiją sukelia ne tik plūstelėję kraujin endorfinai. Ne mažiau svarbu pasimėgauti draugiškos minios nuotaika, linksmintis atsiliepiant į sveikinimus bei raginimus, dėkojant savanoriams ir policininkams.

Kai bus sunku, galvokite apie finiše laukiantį medalį. Jį nukalę Pietų Afrikos meistrai jumis tiki!