(One Art, by Elizabeth
Bishop)
Giliai įkvėpk gebėjimą
prarasti;
visi daiktai
pritvinkę pražūties,
lengvai paleisti juos turi įprasti.
Kasdien pamesk ką
nors ir neatraski:
raktus nuo durų,
minutes vilties.
Vis puoselėk
gebėjimą prarasti.
Tik nesustok! Į nebūtį
užkaski
vardus ir veidus,
tuos kur troškai liest
rytais. Nebematai - ir nesunku įprasti.
Nebėr jau tėvo
laikrodžio. Atpraski
nuo mielo seno namo
prie pilies.
Uoliau ugdyk gebėjimą
prarasti.
Apleidau du miestùs aš. Prasibastęs
Apleidau du miestùs aš. Prasibastęs
likau be jūros,
uosto, be šalies.
Ilgiuosi jų, bet
pradedu priprasti.
-Ir net tave (tai tik
juokai - supraski,
nors nemeluosiu) - ir
tave palies
manasis tobulas
gebėjimas prarasti.
O jau atrodė, nepavyks priprasti.
(Versta iš anglų kalbos. Iliustracijoje yra Rimaldo Vikšraičio fotografijos fragmentas.)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą