Aischilas: „Gerai, laukiu trilijono“

Ačiū, kad atbėgai. Jaučiu, kaip imu nupušt.

Pats nebėgioji?

Žmona neišleidžia: „Virusą parneši.“ Nors tokioje saulėkaitoje ar ilgai tas virusas ore išgyvena?

Nežinau. Jis gi negyvas. Esu girdėjęs, kad net vandenį iš upės, palaikius saulėje valandą skaidriame butelyje, galima drąsiai gert.

Maniškei nepaaiškinsi. Sandėliuką panaikinom, dukrai kambarį įtaisydami. Trepsėčiau ten dabar. Vietoje, bet pulsą pakelčiau.

Eiliuoji?

Klampiai. Vos palengvėja, bet neprasimušu. Nebent tokius:

Negyvas virusas - lyg ledas, lyg akmuo

Paklojo vyrą nė nesusimąstęs.

Taip karštą vasarą dangaus vanduo

Sušalęs kirto mirtinais kiaušinių kąsniais.

Nebėr poeto. Stovi traukinys...

Bejėgis daugtaškis nebyliai klausia,

Kada pavargęs nuo pasaulio kankinys

Pavers bereikšmius tauškalus prasminga pauze?

Ei, čia gi tik pauzė! Ir gal išties prasminga...

Nežinau. Negirdžiu jokio plano. Kiek truks karantinas? Gal tu žinai?

Niekas nežino. Mėnesį - du - tris. Gal ilgiau?

Nežinau, kaip šitiek atlaikyt. Ir kokia prasmė? Moki paaiškint?

Kreivę lyginam. Kad visi ligoniai tilptų į reanimacijas.

Tiek aš suprantu. Mūsų sveikatos sistema paliegusi, nepatemptų daugiau sergančiųjų, todėl visi sėdim karantine. Bet koks planas? Kas nors stato ligoninę?

Žmonės grįžta, juos prilygina virusams. Dėl ko? Idant išgelbėtų kitus žmones, kuriuos paskui vis tiek prilygins virusams. Žodžiu, virusai - tai mes.

Viskas greit keičiasi, visi kiek sutrikę. Normalu.

Nenormalu! Jeigu planas - pusantrų metų laukti vakcinos, kas tiek atlaikys?

Atlaikysim, mes gi visko matę. Dirbi?

Tyčiojiesi? Žinai, kokios mano pareigos?

Pasakyk.

Plėtros projektų vadovas. Tik darbuokis!

Na, taip…

Žmona - ministerijoje vyriausioji specialistė. Nuotolinių būdų jai niekas neparuošė, tai pilietiškai karantinuojasi: žiūri “Kino pavasarį” ir viruso bijo. Vaikai per diskordą mokosi, o aš sienom lipu. Savininkas pažadėjo neatleisti, kol bankas sąskaitos neištuštins. Paprašė kreditą nukelti, tai ten tik pagrasino už tokias šnekas reitingą sumažinti. Porą mėnesių gal pratemps, o tada...

Centriniai bankai įlies trilijonus.

Šūdmala: trilijonai iš dangaus - visiems užteks. Kur logika? Pristigai pinigų - atsispausdini? Gerai, lauksiu trilijono. Tu bent įkerti, koks tai skaičius?

Tūkstantis milijardų.

Aš, jeigu rimtai, ir milijono nesuvokiu. Baisiausia, kad nėra plano. Jaučiu, kad sistema persiformatuoja, o į ką - nenutuokiu. Ir vaikams paaiškint nemoku.

Sistema periodiškai persiformatuoja jau gal 100 000 metų. Bėgam rytoj ilgą - krantine pasikarantinuosim. Sugalvosim ką nors.

Neišleis. Sako, telefonus trekina, baudos, areštas...

O tu pabėk be telefono. Kaip Domertas. Dviese saulutėje apsuksim ratą - jokios žalos. Vilniaus maratonas įvyks, pamatysi. 

Maniškei valdininkei neįrodysi. Dabar ji - mano bankininkė. Šiukšles išnešu ir - atgal. Eisiu jau, susirašom kaip nors...