Aš esu Monika Šalčiūtė

Lietuviui būdinga ilgai mąstyti, ne veltui mūsų sostinė – Šiaurės Atėnai. Ramiai besvarstant, esu ar nesu Charlie, ir kodėl, akiratin pakliuvo daug aktualesnis iššūkis: pasirinkti pilietinę poziciją esminiu mūsų visuomenei klausimu. Kas teisus: Selas ar Andrius Tapinas, profesorius Povilas Gylys ar anoniminis komentatorius? Ir svarbiausia, ko būna daugiau: pajamų ar pelno?

Pradėsiu nuo to, kas aš esu ir kas nesu. Kažkada nugirdau, kad fiksuotos tapatybės paieška – pagrindinis klasikinės psichologijos metodas. Išsiaiškinsi, kas toks esi, ir bus ramu. Žmogus – ne gyvulys, graikas – ne barbaras, vyras – ne moteris, Aischilas – tikrai ne Miltiadas, ir jau gink Dieve, ne Charlie. Tik viena bėdelė: šitaip apsisprendus, beregint užpjauna nuobodulys. Tuomet imi svarstyti, kuo čia persirengus: sutana, ar moteriškais apatiniais, kokią kaukę mautis: Andriaus Užkalnio ar Mečio Laurinkaus.

Laisvą mąstytoją vimdo išvedžiojimai, kad tapatintis su Charlie – ne lygis, nes jis pornografiškai tyčiojasi iš šventų dalykėlių. Reikia kuo daugiau, kuo įvairiau tyčiotis iš idėjų ir vaizdinių, nes taip gimsta naujos koncepcijos ir įkvepiantys kūriniai. Amerika valdo pasaulį ne tik todėl, kad pasigamino dolerį ir bombą, bet dar labiau todėl, kad ten įstatymai nedraudžia plūsti kitaip mąstančiųjų ir deginti šventų raštų.  

Jeigu aš nesu Charlie, tai tik todėl, kad jis tyčiojasi iš žmogaus. Argumentai ad hominem savaime skysti ir apgailėtini. Šaipytis iš konkretaus asmens, iš jo kumpos nosies, tamsios odos  ar šviesių plaukų, tiesiog nemandagu. Dar gėdingiau - juoktis, kad kitas yra kvailesnis, nes kvailesnis juk reiškia - silpnesnis. Teisinga pašiepti pačią kvailybę, bet ne asmenį.

Žymusis Andriaus Tapino pokalbis su Prezidentės intonacijas mėgdžiojančia šokėja – tiesiog mąstymo pamokėlė. Filosofai iš pavydo plaukus raunasi. Palyginkite, ko vertas, pavyzdžiui, toks Arnio Ritupso  monologas. Ar žinote bent vieną sau svarbų dalyką, klausia jis, nes pats tai nežino. Todėl siūlo mokyklose dėstyti nežinojimą.  

Teorinius samprotavimus toli lenkia praktinė išmintis. Pajamos ar pelnas: kas didesnis? Kokia klausimo gelmė! Kol kas komentatoriai tik prie pagautės prisikasė, o kur dar turto pervertinimai, prestižas, mokesčių inspekcijos aktai, socialinė įmonės atsakomybė, tvari vertė ir kvantinė buhalterija?

O tikrasis euro bei lito santykis?! O lyginant su rubliu?! O po dešimties metų?! Puikiai užčiuopta, dar nuostabiau išsukta. Bravo! Drąsiai šaukiu: aš esu Monika Šalčiūtė!

Rytoj gal būsiu Andrius Tapinas.