2010 m. sausio 18 d., pirmadienis

Jums – papildų? Stimuliatoriai
















Šiai grupei priskiriamas ilgas centrinę arba simpatinę nervų sistemą veikiančių medžiagų sąrašas. Jame išvardinti ir kasdien daugelio vartojami kofeinas ar nikotinas, ir narkotikai kokainas ar metamfetaminas, ir ant dopingo kategorijos ribos balansuojantys efedrinas, pseudoefedrinas ar katinas (cathine).

Stimuliuojantys preparatai maratonininkams įdomūs dėl poveikio centrinei nervų sistemai, t.y. svarbiausiam organizmo valdymo centrui. Kai gerindami asmeninius pasiekimus, peržengiate dar neišmėgintas nuotolio, greičio ar tiesiog fizinio krūvio ribas, smegenys mėgina priešintis tokiems užmojams, siekdamos patausoti kūną. Štai tuomet stimuliatoriai pakursto gęstančias ambicijas, sukurdami „centriniam kompiuteriui“ iliuzinį komfortą, arba dar smarkiau jį mobilizuoja, gąsdindami menamais pavojais.

Stimuliatorių apžvalgą, kaip jau įprasta, pradėsiu nuo tabu. Kokainas laikomas natūraliu produktu, metamfetaminą sintetina pogrindinės laboratorijos. Abu sukelia priklausomybę, eksperimentai su jais gali baigtis labai liūdnai. Užribis ir taškas.

Amfetaminas sudaro kai kurių receptinių vaistų (Adderall, Dexedrine, Vyvance) pagrindą. Stipriai stimuliuoja, didindamas susikaupimą, ištvermę, mažina apetitą. Skiriamas gydyti potrauminiam smegenų veiklos slopinimui, lėtinio nuovargio sindromui, dėmesio sutrikimams. Juo piktnaudžiaujant, greitai kyla tolerancija, reikia vis didesnių dozių ir atsiranda įvairiausių kūno negalavimų: pykinimai, niežuliai, drebuliai, plakimai, padažnėjęs kvėpavimas ir t.t. Kaip ir aukščiau paminėtus narkotikus, amfetaminą WADA (Pasaulio Antidopingo Agentūra) be jokių išlygų laiko draudžiama medžiaga.

Daugiau vietos dera skirti efedrinui ir jo analogams. Nors šis iš efedros genties augalų išgaunamas ekstraktas poveikiu labai panašus į amfetaminą ir anksčiau yra skambėjęs ne viename dopingo skandale (kad ir Europos vicečempionės Oliveros Jevtič debiutas maratono distancijoje pažymėtas diskvalifikacija dėl... efedrino!), 2007-ųjų metų WADA draudžiamųjų medžiagų sąraše jam jau daroma išimtis ir nustatoma leistina koncentracija šlapime iki 10 mikrogramų/ml.

Ką tai galėtų reikšti? Kodėl legalizuojamas pavojingas stimuliatorius, net naudojamas kaip žaliava narkomafijos valdomai metamfetamino gamybai? Manyčiau, dėl plataus jo pritaikymo medicinoje.

Efedrinas stipriau nei centrinę veikia periferinę simpatinę nervų sistemos dalį. Gerai ir greitai sutraukia kraujagysles ir praplečia bronchus, todėl naudojamas nosies užgulimui bei astmai gydyti. Jis įeina į šimtų vaistinių preparatų, taip pat ir parduodamų be recepto, sudėtį.

Dar smarkiau farmacijos pramonės gaminių asortimente paplito pseudoefedrinas, grynas ar sumaišytas su priešuždegiminiais vaistais, parduodamas Advil, Tylenol, Sudafed, Actifed ir kitais žinomais pavadinimais.

Ko gero WADA pavargo nagrinėti sportininkų, pagautų dėl efedrino pėdsakų, skundus su išvedžiojimais, kad jie gydėsi slogą ir pamiršo tai deklaruoti. Nuo šiol dozės iki 25 mg laikomos teisėtai saugiomis peršalimams gydyti. Jei sieksite stimuliuojamo efekto, turėsite didinti šaukštą, tuo pačiu – koncentraciją šlapime, o už tai jau gresia raudona kortelė.
Kuo sportininkus vilioja efedrinas ir jo analogai? Jų sukeliamu padidėjusiu aktyvumu, pajėgumu susikaupti, išaugusia motyvacija treniruotis, o taipogi pakilusia šilumos gamyba, padedančia numesti svorio. Būtent todėl ir dėl apetito slopinimo efedrinas beriamas į daugybę „fat burner“ tipo preparatų.

Vis dėlto ši medžiaga lieka vaistas ir, matyt, niekada nebus reabilituota kaip papildas sportininkų mitybai dėl stipraus pašalinio poveikio. Norint pasiekti CNS stimuliaciją, reikia dvigubinti įprastą terapinę dozę (aptikau liudijimų, kad kultūristai vartoja net po 125 mg ir dar maišo su kitais stimuliatoriais), o tai jau gresia ne tik kūno temperatūros pakilimu, aukšto kraujospūdžio priepuoliais, pulso plakimais, bet gali baigtis kraujosruva smegenyse.

Rinkoje gausu papildų, skirtų lieknėjimui ar riebalų deginimui, kurių etiketėse efedrino pabrėžtinai nėra. Tai įvairūs žaliosios arbatos ekstraktai ar kitų augalų, panašių į efedrą, produktai. Juos vartoti reiktų ne mažiau atsargiai. Pirma, neaišku, ar prastai kontroliuojami gamintojai ten neprimaišė draudžiamų stimuliatorių. Antra, visi termogenikai veikia panašiai ir ... turi panašų pašalinį poveikį.

Taigi, bene vienintelis stimuliatorių šeimos atstovas, tinkamas maratono damoms ir riteriams, yra senasis gerasis kofeinas. Nors jo išganingas poveikis apdainuotas ne viena proga, verta plačiau panagrinėti kai kuriuos aspektus, svarbesnius ilgų nuotolių bėgikams.

Kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, gerindamas aktyvumą ir dėmesingumą, skatina adrenalino išsiskyrimą ir kalcio išsilaisvinimą raumenų ląstelėse. Tai naudinga ir anaerobiniams spurtams, ir ilgoms aerobinėms pratyboms. Be to, ši medžiaga skatina riebiųjų rūgščių išsiskyrimą iš rezervų ir jų perdirbimą, o tai, bėgant maratoną, taupo angliavandenių atsargas.

Kofeino teigiamas poveikis bėgikų ar plaukikų rezultatams įrodytas daugeliu mokslinių tyrimų. Dozės, užtikrinančios tokį efektą, yra saugios ir nekelia pašalinių reiškinių. Ir, vienas svarbiausių momentų, nuo 2006-ųjų kofeinas WADA sprendimu iš draudžiamųjų perkeltas į stebimų, t.y. neprobleminių, medžiagų sąrašą.

Piktnaudžiauti tuo nederėtų. Kiekvienas kavos mėgėjas paliudys, kad prie jos priprantama. Jautrumas kofeinui yra labai individualus, todėl sunku išvesti vieną taisyklę. Mokslininkai detaliai išnagrinėjo abstinencijos sindromą, kuris kai kuriems asmenims išsivystė, ilgesnį laiką išgeriant vos po porą puodelių stipraus gėrimo per dieną. Tuomet, negavęs kavos individas darosi mieguistas, jį vargina galvos skausmai, apatija, net pereinanti į depresiją.

Norint, kad kofeinas padėtų siekti sporto rezultatų, reikia atrasti savo dozę. Ji gali svyruoti nuo 1 iki 6 mg / kg kūno masės, t.y. skirtis net šešis kartus! Skirtumas priklauso nuo organizmo ypatybių, bet labiausiai – nuo pripratimo prie kavos lygio. Beje, ne tik kavos. Kofeinas, gaunamas iš mate arbatos, kartais vadinamas mateinu, iš guaranos – guaraninu, bet tai vis tiek lygiai ta pati medžiaga.

Kavos puodelis – plati sąvoka. Kad būtų lengviau dozuoti, vertėtų rinktis kofeino turinčius papildus ir išsiaiškinti, kiek grynos medžiagos yra vienoje tabletėje, kapsulėje ar ampulėje. Savo kūno masę žinote, taigi apie pusvalandį iki pratybų ar starto išgerkite 1-3 mg kofeino, tenkančius vienam kg kūno. Paprasčiau kalbant, pradėkite nuo 100 – 200 mg kofeino.

Jei nepajutote neigiamų pojūčių (galvos svaigimo, padažnėjusio šlapinimosi, širdies plakimo ar pan.), labai atsargiai galite didinti dozę iki 6 mg/kg ir tikėtis maksimalaus efekto. Žengti už šios ribos tikrai nerekomenduočiau, nes nustatyta, kad didesnės dozės nedidina darbingumo, o sukelia priešingų reiškinių.

Prieš maratoną galite išmėginti tokią metodiką. Savaitę (dar geriau dvi) iki starto, kiek galėdami venkite kofeino. Jei iškentėsite be kavos, arbatos ir energinių gėrimų, tikėtina, kad jūsų organizmo jautrumas atsigaus, ir tuomet efektas bus stipresnis. Bebėgdami, likus pusantros valandos iki pabaigos, išgerkite savo išmėgintą treniruotėse kofeino dozę ir būsite pasiruošę galingam finišui.

2 komentarai:

Sebastian rašė...

O ką manote apie pakankamai plačiai paplitusį papildą - L-Karnitiną? Kiek ieškojau neigiamos informacijos apie jį - niekur nerandu. Visi tik giria ir niekas nepeikia.

Ignas S. rašė...

L-karnitinas nelaikytinas tipiniu stimuliatoriumi. Tai medžiaga, padedanti energijos apykaitai ląstelėse, turinti antioksidacinių savybių. Iš tiesų neatrodo, kad ji būtų kuo nors žalinga (nebent piniginei), todėl labai tinka papildų gamintojams. Ar verta vartoti papildomai sintetinį L-karnitiną, nėra įtikinamai aišku. Jo pakanka daugelyje įprastų produktų, nebent laikotės kokios nors itin griežtos dietos. Įsisavinimas vis tiek turi ribas, todėl didelės dozės yra beprasmės. Tačiau kadangi šis papildas laikomas saugiu, jį geria ir jėgos sporto šakų mėgėjai, ir ultrininkai, ir svorį metančios ponios.