Jums papildų? Kraujo jėga

Tęsiant temą apie tai, kuo nelabasis gundo bėgikus, dviratininkus ir kitus ištvermės profesionalus, nepavyks apeiti kraujo dopingo. Tiesą sakant, garsių tokio nelegalaus maratonininkų pasistiprinimo atvejų pastaruoju metu nepasitaikė, tačiau dviratininkų ir triatlonininkų skandalai neleidžia ignoruoti tokios galimybės.

Iš kraujo sudėtinių dalių mus labiausia domina eritrocitai (raudonieji kūneliai), kurių baltymas hemoglobinas (taip vadinamas dėl apie 5 procentus jo masės sudarančio geležies turinčio pigmento hemo) turi savybę plaučiuose prisijungti kraujo plazmoje ištirpusį deguonį ir pernešti jį į raumenis.

Deguonies tiekimas raumenims yra tam tikras „butelio kakliukas“ bėgikui, nes be jo nevyksta energijos apykaita. Todėl, kuo efektyvesnis O2 pristatymas, tuo ištvermingesnės sportininko kojos.

Kraujo pajėgumas atnešti deguonies raumenims priklauso nuo keleto faktorių.

1. O2 prisijungimas plaučiuose.

Smalkės( CO) net 200 kartų lengviau už deguonį „limpa“ prie hemoglobino ir sudaro ilgalaikes patvarias jungtis, užimdamos laisvas vietas. Todėl rūkalių ar automobilių teršalų prisikvėpavusių žmonių kraujyje apie 20 procentų O2 molekulių pernešimo „kuprinių“ gali būti užimtos. Dėl jų su deguonimi konkuruoja ir kiti ore esantys azoto ir sieros junginių teršalai.

2. O2 transportas iš plaučių į raumenis.

Procentinė eritrocitų tūrio dalis kraujyje vadinama hematokritu. Normaliai ji svyruoja nuo 38 iki 52 proc. vyrams ir nuo 37 iki 47 proc. moterims. Kuo aukštesnis hematokrito rodiklis, tuo daugiau jame raudonųjų deguonies nešėjų. Suprantama, kad jei iš dviejų, visai normalių, maratono bėgikų, vieno hematokritas - 0,52, o kito – 0,38, tai pirmasis trasoje turės apčiuopiamą pranašumą.

3. O2 įsisavinimas raumenyse.

Pastebėta, kad aplinkoje sumažėjus deguonies (pvz.: esant aukštikalnėse), eritrocituose padidėja 2,3-difosfoglicerato (2,3-DPG) koncentracija. Pastarasis junginys veržiasi „prilipti“ prie deguonies netekusio hemoglobino, todėl skatina daugiau ir greičiau O2 atsipalaiduoti į audinius.

Dopingo industrija nusitaikė į antrąją fazę - hematokrito didinimą. Iš pradžių paplito donorų kraujo arba eritrocitų masės perpylimai sportininkams. Kito asmens kraujo kūnelius nesunku aptikti, todėl imtas taikyti autologinis, t.y. iš paties atleto anksčiau paimto kraujo, papildymas. Šiemet kontrolieriai išmoko tiksliai nustatyti ir tokius sukčiavimus pagal skirtingą 2,3-BPG kiekį eritrocituose – iš „Tour de France, 2007“ išmestas A.Vinokuras tuo įsitikino.

Iššūkis dopingo sekliams lieka EPO (eritropoetinas – hormonas, skatinantis eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose). Bėda, kad tai ir yra baisiojo „genų dopingo“ pavyzdys. DNR inžinierijos sprendimų dėka sukurtas sintetinis vaistas mažakraujystei gydyti vis dar brangus, bet jau plačiai įperkamas. Nedidelė poodinė šio, nesiskiriančio nuo natūralaus, hormono injekcija pakelia hematokritą šešioms savaitėms.

EPO nebeaptinkamas jau praėjus kelioms dienoms po susileidimo, o poveikis tęsiasi. Jo vartojimas dažniau nustatomas netiesiogiai – pagal per smarkiai išaugusią eritrocitų koncentraciją arba suradus preparato pvz. sportininko žmonos automobilio bagažinėje.

Kaip ir dauguma kitų WADA uždraustų medžiagų, EPO pavojingas sveikatai, nes sujaukia augimo hormonų balansą, o pernelyg sutirštėjęs kraujas gali užkišti smegenų ar širdies kapiliarus. Italų dviratininkai M.Pantani ir D.Zanetti, belgas J.Sermonas – ne vienintelės aukos. Su EPO siejamos ne mažiau kaip 20 pastaraisiais metais sirgalius pribloškusių staigių sportininkų mirčių.

O kaip galėtų savo kraują pagerinti „švariai“ konkuruojantys atletai ir bėgimo mėgėjai?

Pirmiausia – pilnavertė mityba. Net šiais visokeriopos gerovės laikais įmanoma įsivaryti anemiją dėl geležies stokos. Nors moliūguose, lęšiuose, špinatuose šio mikroelemento yra, deficitas labiau gresia mėsos vengiantiems vegetarams. Jiems nepakenktų retkarčiais išsitirti hemoglobino bei geležies koncentraciją kraujyje, o prireikus, pavartoti atitinkamų papildų.

Kraujodarai svarbūs elementai yra geležis, folinė rūgštis ir vitaminas B12. Gerai, kai jų pakankamai gauname su maistu, bet tai dar ne viskas. Geležies pasisavinimui iš virškinamojo trakto trukdo kava, arbata, raudonasis vynas (priešingai populiariai nuomonei, kad jis „gerina kraują“), pieno produktai, o padeda vitaminas C.

Populiarūs pas mus hematogeno batonėliai, nors ir gaminami, naudojant galvijų kraują, yra vertingi tik dėl savo sudėtyje turimų vitaminų ir mikroelementų. Nėra jokių duomenų, kad jie kaip nors ypatingiau stimuliuotų kraujodarą.

Antra – aukštikalnės. Žemas deguonies slėgis įkvepiamame ore stimuliuoja natūralią EPO gamybą. Taigi, jei valdžia arba rėmėjai jums apmoka stovyklą kalnuose, galite legaliai pataisyti savo hematokritą. Beje - ir 2,3-BPG sintezę.

Populiari tokių kelionių taisyklė: „Miegok aukštai, bėgiok žemai“. Stovyklautojai įsikuria 2500 – 2800 m aukštyje, o treniruotis leidžiasi 1 – 1,5 km žemiau. Taip jie praleidžia daug laiko padangėse, o treniruočių intensyvumo negadina deguonies trūkumas ir neįprasta aplinka.

Dirbtinai siekti panašaus efekto padeda specialios „aukštumų“ palapinės. Vieną tokią miegamajame turinti, spaudai pasakojo Živilė Balčiūnaitė. Palapinės viduje atmosferos slėgis normalus, bet tiekiamame į ją ore dalis deguonies pakeista azotu bei inertinėmis dujomis. Pagal likusio O2 koncentraciją reguliuojamas „aukštis“, kuriame miega palapinės gyventojas.

Tokių technologijų meistrai siūlo ne tik palapines, bet ir viešbučius su prašmatniai įrengtais žemo deguonies slėgio kambariais. Primityviausias sprendimas – speciali kaukė, per kurią kvėpuodamas gali minti dviratį treniruoklį, nėra toks jau patogus, nes vis tiek reikia generatoriaus, kuris brangiai kainuoja ir garsiai ūžia.

Dirbtines „aukštumų“ technologijas kraujo kokybei gerinti sėkmingai naudoja maratono pasaulio rekordininkė Paula Radcliff, giria slidininkė olimpinė čempionė Katerina Neumanova, reklamuoja „Detroit Pistons“ krepšininkai.

Sprendžiant iš skelbimų internete, pigiausią hipoksinę palapinę įmanoma susikomplektuoti už maždaug 10 000 litų. Ar verta, spręskite patys, o štai antidopingo agentūra vis nenusprendžia, ar tai teisėta.

Paskutinysis WADA sprendimas skamba itin prieštaringai. Yra taisyklė, kad medžiaga ar metodas draudžiami, jeigu tenkina du iš trijų kriterijų : a) gali pagerinti sportinius rezultatus; b) pavojingas sveikatai; c) prieštarauja sporto dvasiai. Oficialiai nutarta, kad aptarinėjamos technologijos tenkina a ir c nuostatas, bet... jas taikyti kol kas neuždrausta. Ekspertai dirba toliau.

Daugumai maratonininkų teisiniai tokio dopingo aspektai nerūpi. Būti kalnuose niekas neužgins. Ko gero, įmanoma net sukurti kvėpavimo sulaikymo pratimų sistemą, kuri padėtų reguliuoti hematokritą, deginantis pliaže. Išmanantys kraujo fiziologiją ir biochemiją ir besidomintys savo kraujo kokybe bėgikai visada turės platų pasirinkimą.