2010 m. sausio 18 d., pirmadienis

Kodėl afrikiečiai valdo?













Pirmiausia, galėtume pasiginčyti, kad atsakymas į klausimą, kas geriausi maratonininkai pasaulyje – ne toks jau ir aiškus.

Pekino Olimpiniame maratone tarp vyrų išties dominavo kenijiečiai su etiopais, o S.Wanjiru pagerino Olimpinį rekordą. Tačiau žvilgtelėję istorijon, pamatytume kad visų Olimpinių čempionų sąraše afrikiečiai aiškiai nusileidžia europiečiams.

Štai jis:

1896 m. – Spyridon Louis (Graikija)
1900 m. – Michel Theato (Liuksemburgas)
1904 m. –Thomas J. Hicks (JAV)
1906 m. – William Sherring (Kanada)
1908 m. – John Hayes (JAV)
1912 m. – Kenneth McArthur (PAR)
1920 m. – Hannes Kolehmainen (Suomija)
1924 m. – Albinus Stenroos (Suomija)
1928 m. – Boughera El Ouafi (Prancūzija)
1932 m. – Juan Carlos Zabala (Argentina)
1936 m. – Sohn Kee-Chung (Pietų Korėja)
1948 m. – Delfo Cabrera (Argentina)
1952 m. – Emil Zatopek (Čekija)
1956 m. – Alain Mimoun (Prancūzija)
1960 m. – Abebe Bikila (Etiopija)
1964 m. – Abebe Bikila (Etiopija)
1968 m. – Mamo Wolde (Etiopija)
1972 m. – Frank Shorter (JAV)
1976 m. – Waldemar Cierpinski (VDR)
1980 m. – Waldemar Cierpinski (VDR)
1984 m. – Carlos Lopes (Portugalija)
1988 m. – Gelindo Bordin (Italija)
1992 m. – Hwang Young- Cho (Pietų Korėja)
1996 m. – Josia Thugwane (PAR)
2000 m. – Gezahegne Abera (Etiopija)
2004 m. – Stefano Baldini (Italija)
2008 m. – Samuel Wanjiru (Kenija)

Pirmasis tikras afrikietis, tapęs bėgimo legenda, buvo Romos Olimpinis čempionas etiopas Abebe Bikila. (Teisybės dėlei reiktų pabrėžti, kad du prancūzai iki jo iškovoję auksą žaidynėse buvo kilę iš Alžyro, bet užtat Pietų Afrikai 1912 m. atstovavęs K.McArthur gimė Airijoje.)

Iš 29 šiuolaikinės distancijos maratono pasaulio rekordininkų tik keturi (penki, jei skaičiuosime ir JAV natūralizuotą marokietį K.Khannouchi) yra afrikiečiai.

Taigi, išties pastarąjį dešimtmetį vyrų maratono elitą valdo mamos Afrikos sūnūs, bet moterų pasaulyje padėtis visai kitokia.
Kaip žinia, silpnoji lytis Olimpinį maratoną pradėjo bėgti visai neseniai, todėl ir čempionių sąrašėlis daug trumpesnis:
1984 m. – Joan Benoit (JAV)
1988 m. – Rosa Mota (Portugalija)
1992 m. – Valentina Jegorova (Rusija)
1996 m. – Fatuma Roba (Etiopija)
2000 m. – Naoko Takahashi (Japonija)
2004 m. – Mizuki Noguchi (Japonija)
2008 m. – Constantina Tomescu (Rumunija)

Prisiminus, kad pasaulio rekordų lentelėje tvirtai karaliauja britė Paula Radcliffe, pasidaro aišku, kodėl Živilė Balčiūnaitė niekada nesibaimino afrikiečių, o treneris Romas Sausaitis dar prieš metus prognozavo, kad jos nebus pagrindinės mūsų olimpiečių varžovės Pekine.

Tačiau ilga įžanga su gausia statistika visiškai nenoriu teigti, kad neverta ieškoti afrikiečių sėkmės priežasčių. Aišku, kad verta!

Pradėkime nuo kūno sandaros. Teko skaityti įvairių išvedžiojimų, bet vienintelis man atmintin įstrigęs straipsniukas pasakojo apie tai, kad ištyrus maratono bėgikų anatomiją, nustatyta, jog geriau sekasi tiems, kurių Achilo sausgyslės prasideda aukščiau ir yra ilgesnės. Būtent tokia savybė būdinga Kenijos stajeriams: jų blauzdos raumuo aukščiau pereinąs į sausgyslę.

Įtikina? Manęs – nelabai. Jokių ypatingų genų, galinčių nulemti juodojo žemyno gyventojų pranašumą ilgosiose distancijose, niekas nėra radęs.

Čia galima nukrypti ir paminėti, kad juodaodžių dominavimas sprinterių tarpe yra dar ryškesnis. Bet Lietuvos Lengvosios Atletikos Federacijos Prezidentas Eimantas Skrabulis (pats daugkartinis šalies sprinto čempionas ir rekordininkas) yra pasiryžęs paneigti mitą, kad lietuviai – ne sprinterių tauta. Linos Grinčikaitės prasimušimas į Pekino Olimpiados 100 m pusfinalį ir 14 vieta – puiki pradžia.

Krepšinis irgi laikomas juodaodžių sportu, bet Lietuva (kaip ir Ispanija, Argentina) ne kartą įveikė JAV.

Grįždami prie maratono, manau, nesunkiai sutarsime, kad paslaptis glūdi ne treniruočių programose. Afrikiečiams planus dažniausia rašo treneriai iš Europos arba JAV.

Vien juodaodžiams skirto dopingo (jei tokį kas išrastų) irgi būtų negana - net steroidais vėžį besigydantis L.Armstrongas aria stovyklose. Beje, dviračių sporte, kuris taipogi laikomas ištvermės šaka, visai negirdėti nei etiopų, nei kenijiečių...

Tai kodėl gi jie tokie stiprūs stajeriai? Štai keletas atsakymų:

Bėgiojimo kultūra. Afrikoje nuo seno madinga vaikščioti pėsčiomis. Daugybę kartų įžymieji čempionai pasakojo, kaip vaikystėje kasdien bėgiojo į mokyklą po keliolika km. Haile Gebrselassie iki šiol neatsikratė įpročio spausti kairiąją ranką prie krūtinės, mat taip buvo patogiau neštis vadovėlius. Ištvermė ugdoma nuo mažumės.

Kalvos. Etiopai ir kenijiečiai (kaip ir stajeriškos Tanzanijos, Ugandos, Eritrėjos gentys) gyvena ne aukštikalnėse, bet ir ne žemumose. E.Hemingvėjaus aprašytos „žaliosios Afrikos kalvos“ sukuria puikų landšaftą bėgikų treniruotėms. Pakeliamas karštis, savana maždaug 1000 m aukštyje ir daugybė įkalnių – puikiausios sąlygos nuolatinei stovyklai.

Alkis. Net kenijietiškoji įsikrovimo dieta pagrįsta principu: nesitreniruoji – nevalgai. Prasimušti į vakariečio vadybininko surinktą „arklidę“ ir su turistine viza nešti jam piniginius prizus Europos miestų ir miestelių varžybėlėse už porą šimtų „juodų“ eurų per mėnesį – geidžiama karjera, palyginus su tuo, kas laukia namie.

Treneriams nereikia ieškoti ir įkalbinėti, jie talentus renkasi iš milijonų norinčiųjų. Iš gausos randasi kokybė. 2008-aisiais 93 kartus maratonininkai finišavo greičiau, negu per 2 val. 10 min. Tik 10 kartų iš jų – ne afrikiečiai.

Pavyzdžiai. Vakarų Afrikos valstybėse berniukai svajoja tapti futbolininkais ir žaisti Europoje, Rytų Afrikoje – tapti geriausiais bėgikais ir turėti tokį džipą, kaip Paul Tergat. Maratono čempionai savo šalyse tampa didvyriais. H. Gebrselassie pasvarsto apie galimybę kada nors tapti Etiopijos prezidentu.

Darbas. Stop! Nuo kada afrikiečiai – darbščiausi pasaulyje?

Ko gero čia ir yra esmė. Be talento į elitą nepakliūsi. Tačiau net patys talentingiausi čempionai kokius 98 procentus rezultato pasiekė ypatingai sunkiomis treniruotėmis. Neabejotinai ši taisyklė galioja ir stebukladariams iš Afrikos, ir tiems, kas ruošiasi su jais grumtis.

10 komentarų:

Dovydas Sankauskas rašė...

Ir aš pritariu teorijai, kad negrų bėgimo genas slypi ten pat, kur ir lietuvių krepšinio genai. Jokio geno paprasčiausiai nėra. Lietuvoje kiekviename kieme kabo po krepšinio lanką, kiekveinas kiemo berniūkštis svajoja žaisti Šiškauskas (galite įrašyti bet kurią kitą pavardę). Iš kiekybės atsiranda kokybė. Iš didelės konkurencijos gimsta talentai. Kodėl ką tik Estijoje įvykusiame dailiojo čiuožimo čempionate dominavo Rusijos čiuožikės? Nemanau, kad jos turi dailiojo čiuožimo geną.

mazas rašė...

Sveiki,

duosiu peno diskusijom. Taip jie gyvena aukstikalnese, ju treniruociu stovyklos yra 2000 m. ir daugiau virs juros lygio. Dauguma buvusiu piemenu. Treneriai europieciai kurie supranta treniruociu valdyma bei procesa. Bet esme tame, kad afrikieciu kapileriu tinklaine raumenyse yra dvigumai tankesne nei pas mus. Tai vadinasi jie gali zymei greiciau ir efektigiau atiduoti deguoni raumenims. Tai vien is rimtesniu teoriju, bent jau as taip manau

Miltiadas rašė...

Kiek įmanydamas autoritetingiau pareiškiu, kad kol kas neaptikau jokių patikimų įrodymų apie dvigubą afrikiečių kapiliarų tinklą. Raumenų vaskuliarizaciją (t.y. naujų kapiliarų formavimąsi ir tankėjimą, naujai įaugant į skaidulas)skatina fiziniai krūviai. Žodžiu, daugiau treniruokitės, ir jūsų kapiliarai sutankės.

Anonimiškas rašė...

Ir vis tik genetika daug lemia sporte.Būna įgimtas didesnis deguonies sunaudojimas, vienas iš prigimties jau pranašesnis už kitą, kiek anas besitreniruotų, jam nesusilygint su gamtos apdovanotuoju. Taip ir afrikiečiai net ir su netobula treniruočių metodika, pralenkia kitus, galbūt daugiau už juos prakaito išliejusius. Jų protėviai lakstė su ietimis paskui antilopes, genuose tas išliko:)Skaičiau vieno ruso bėgiko atsiliepimus apie keniečių treniruotes, jis gyveno su jais kartu. Tai tie keniečiai, jei tingi praleidžia treniruotes, naktimis kepa mėsą su makaronais,sočiai prisivalgo naktį, paskui miega iki vidurdienio, toks režimas:) bet paskui ateina į treniruotę ir bėga tempu kilometras per 2min.50sek. jei baltieji dirbtų kiek jie, tai jie išvis nieko nepasiektų, bet keniečiai išvis beveik be jokių treniruočių bėga elito lygiu.Neasitiktinai pasaulio rekordai bėgime priklauso negrams, jie pranašesni iš prigimties, tai akivaizdu. Jeigu iš vis nebėgiojęs afrikietis jaunuolis prabėga 10km per 30min, tas juk kažką sako, ar ne?

Miltiadas rašė...

Deguonies įsisavinimo greitis (VO2max)tikrai geriausiai atspindi širdies kraujagyslių sistemos pajėgumą. O tai labai svarbu maratono bėgikams. Šis rodiklis priklauso nuo lyties (vyrų yra aukštesnis), amžiaus ir treniruotumo. Nuo genų? Kaip ir visa kita: nei daugiau, nei mažiau... Pastaruoju metu labai maratono pasaulyje vertinamas profesorius T.Noakes apskritai laiko, kad VO2 max nėra joks rodiklis, prognozuojant bėgiko konkurencingumą: daug svarbiau - bėgimo technika ir kompleksinis gebėjimas atsispirti nuovargiui.

Aldas rašė...

Nieko Jūs nesuprantat, tauškiat niekus apie kapiliarų tinklus, apie genus, vienžo keistuoliai.

Juk atsakymas kodėl jie tokie greiti akivaizdus - Afrikoje yra liūtų:)

Kem Sitpohom rašė...

Žinoma, kad nėra jokio išskirtinio įgimto antropologinio pranašumo. Tajai, treniruodamiesi nuo 4 metų amžiaus, po 6 valandas per dieną, 6 dienas per savaitę, absoliučiai dominuoja Muay Thai pasaulyje, nors jų treniruočių metodai tragikomiškai pasenę. Žinoma, pradėjus sportuot nuo tokio amžiaus, ir kapiliarai, ir aortos bus tokios kokių ir galima tikėtis.

Anonimiškas rašė...

Ne afrikieciai valdo, bet tik vienas zmogaus genotipas. Sis genotipas mazai paplites europoje ir azijoje. Manau jiegu atrenkant jaunus sportininkus butu atsizvelgta i zmogaus genetika rezultatai butu 80m geresni.

Humantypes.org Darwin type. Sio tipo zmones sluoja viska trumpame ir ilgame begime.

Gediminas Grinius rašė...

Genai gal ir turi įtakos, bet įsivaizduokit situaciją, kai investavus (laiką, pinigus) į šio super genus turinčio sportininko paiešką ir tyrimus jis pareiškia, kad nenori sportuoti.

Tu jam aiškini, kad jis po 4 metų Rio de Žaneire maratono trasoje bus pirmas, o jis paprasčiausiai atsako: NU IR KAS

Taigi, visa ko pagrindas yra motivacija ir tikslingos treniruotės

Anonimiškas rašė...

Noras dar neviskas. Genetika ir noras ir sportinis kovingumas padaro viską. Genetika lemia pagrindą, toliau eina asmenybės savybės kurios įgaunamos gyvenime per ilga laiką, noras yra paskutinėje vietoje.
Norinčių žmonių yra daug, bet galinčių yra mažai.
Afrikietiškas sudėjimas pasireiškia gimnastikoje ir bėgimo sporte http://www.humantypes.org/photos-of-african-body-type Afrikietiškojo sudėjimo pagrindas yra stiprios kojos.
Plaukime pasireiškia semitinis sudėjimas http://www.humantypes.org/photos-of-semitic-body-type
Šio sudėjimo stiprumas yra stiprios rankos ir galingi pečiai. Tarp orientacininkų šio sudėjimo žmonės yra vieni iš lyderių dėl super didelės vaizduotės(vadinamieji kumpanosiai). Pav: Donatas Stulgys, Jonas Vytautas Gvildys, Vytautas Beliūnas t.t
Mongoliško sudėjimo žmonės http://www.humantypes.org/photos-of-mongolic-body-type pasireiškia koordinacijoje, smegenų dalis kuri atsakinga už koordinacija smgenės yra dvigubai didesnė už kitų sudėjimų. Šio sudėjimo stuburo smegenys yra dvigubai didesnės, todėl orientacijos sporte tokie žmonės yra nepakeičiami. Laukinė gamta jiems labiausiai tinka. Pav: Vilius Aleliūnas
Viena iš savybių naudojama sporte yra dėmesys arba regimoji atmintis, sprinteriai yra afrikietiško sudejimo su milžiniška pakaušio sritimi http://img.wikinut.com/img/1goj2k0b3jplevtv/jpeg/0/Female-sprinters.jpeg , stalo tenisas reikalauja milžiniško dėmesio todėl stalo tenisininkai yra mongoliško sudėjimo su dedeliu pakaušiu http://outpost81.com/summer/Summer_Dress_Table_Tennis_1003a.jpg .
Dėmesio nebuvimas taip pat aneša naudą, tokie žmonės mažiau jautrūs skausmui. Bokse pasireiškia ne stirių ranku semitiškas sudėjimas, bet stiprių kojų afrikietiškasis su maža pakaušio sritimi http://t3.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcRBrNc7FFFpJAgSr4ZCEhHfUfOwKakng_wUOAspJ-gzwtDduaEhSnW3UoaU . Taip stangos rovime šio sudėjimo yra nemažai http://www.ve.lt/uploads/img/catalog/1/image_preview_1_1190747587.jpg .
Didelė vaizduotė ir didelis dėmesys mažina atsparumą skausmui.

Smegenys ir genetika yra sporto rezultatų pagrindas, pilna sportininkų kurie eina neteisinga linkme nesuprasdami savo genetinės prigimties nors ir turėdami didelį norą nugalėti.