2010 m. sausio 18 d., pirmadienis

9,2% nelygios galimybės












Daugelio miestų, taip pat ir Vilniaus, maratonų organizatoriai vis dar užtikrina visišką lyčių lygybę, kviesdami bendram startui. Iš to daugiau laimi, aišku, vyrai: jie gali ir savo paslaugas bėgimo tempui palaikyti pasiūlyti, ir patys, spoksodami į dailų siluetą priekyje, antrąjį kvėpavimą sugauti. Todėl pasaulyje pamažu įsigali tradicija paleisti bent jau greičiausias damas pusvalandžiu anksčiau, kad triumfuotų feminizmas ir rezultatų grynumas.

Senovės Graikijos Olimpinėse žaidynėse ne tik dalyvauti, bet ir stebėti nuogų atletų kovas moterims nebuvo leidžiama. Tačiau Antikos demokratija užtikrino, kad merginos galėtų varžytis Dzeuso žmonos Heros garbei skirtuose turnyruose, kurių programa apsiribojo stadijos bėgimu.

Šių laikų lengvaatlečių čempionatuose emancipacija pasiekė neregėtų aukštumų. Kai amazonės smagiai kilnoja štangas, boksuojasi ir dalyvauja „Ironman“ ultratriatlonuose, sunku patikėti, kad iki 1984-ųjų, kai Los Andželo Olimpinėse Žaidynėse atsirado moterų maratonas, jos išvis nebėgiodavo ilgesnių negu 1500 m nuotolių. Į Pekino programą įtraukus 3000 m kliūtinį bėgimą, vienintelė grynai vyriška olimpinė sporto karalienės rungtis liko 50 km sportinis ėjimas.

Tiesa, skiriasi keletas smulkmenų. Moterų daugiakovę kol kas sudaro septynios rungtys, vyrų – dešimt. Moterys meta mažesnį diską ir lengvesnį kūjį, trumpesnę ietį, stumia mažiau sveriantį rutulį, bėgdamos šoka per žemesnius barjerus... Kiek dar truks tokia neteisybė?

Žaviosios žmonijos pusės rezultatai dešimtkovėje jau fiksuojami. Pačioje garbingiausioje vietoje - Austros Skujytės 2005 m. pavasarį pasiektas oficialus pasaulio rekordas. Kol Virgilijus Alekna atras gerą progą, tai vienintelis toks pasiekimas, kuriuo gali džiaugtis Lietuva. Įdomu, kad jei rimtai užsimojęs Virgis prie savo geriausio pasiekimo (73.88) pridėtų ne trūkstamą 21 cm, o visus 2,93 m, tuomet dailiosios lyties atstovės prarastų teisę didžiuotis, kad diską, tegu ir perpus lengvesnį, yra nusviedę toliau nei vyrai.

Tuo pačiu užmeskime žvitrią lygių galimybių kontrolieriaus akį į abiejų lyčių pasaulio rekordų lentelę. Išrinkime tik tas keturiolika olimpinių rungčių, kuriose Marso ir Veneros globotiniams nėra absoliučiai jokių techninių skirtumų. Vidutinė stipriosios lyties persvara jose – 13 procentų.

Maratone moterų atsilikimas – pats mažiausias: H.Gebrselassie – 2.03.59, P.Radcliffe – 2.15.25, skirtumas - 9,2% !!!!! Nenuostabu, juk tai viena populiariausių distancijų, joje verta pasistengti ir dėl piniginių prizų. Pvz.: prieš keletą metų Niujorko maratono nugalėtoja latvė Jelena Prokopčuka susižėrė 130 000 JAV dolerių, o pirmas tarp vyrų buvęs pasaulio rekordininkas Paul Tergat iš Kenijos „tik“ apvalius 100 000. Pavyduoliai įtaria, kad Mary Wittenberg, pirmoji moteris tarp supermaratonų direktorių, ir toliau puoselės panašias prizinio fondo dalybas.

Pinigai ir prestižas - geras stimulas vytis vyrus. Neolimpinėje pusės maratono distancijoje moterų atsilikimas jau didesnis - 13, 4 procentų. Bet kol kas visai egzotiškame 100 km nuotolyje skirtumas jau tik 5,2 proc. Atradimas - moterims lengviau ten, kur reikia ultra ištvermės!

Tai kodėl joms lig šiol neleidžiama varžytis 50 km sportiniame ėjime? 20km distancijoje Olimpiados Ivanovos laikas tik 10,8 % prastesnis už tautiečio Vladimiro Kanjakino.

Anksčiau arčiausiai prie vyrų moterys buvo priartėję „topinėje“ sporto karalienės rungtyje - 100 m sprinte, bet Javainis Boltas atotrūkį padidino. (U. Bolt – 9,58, F. Griffith - Joyner – 10,49, skirtumas – 9,5%). Dar liūdna, kad a.a. Florence Griffith – Joyner, nors ir nesugauta už rankos, vartojusi dopingą, nesulaukė 39-erių.

Kituose bėgimo nuotoliuose vyrų pranašumas viršija 10 procentų. Jų persvara dar smarkiau išryškėja, lyginant sektoriuose pasiektus rekordus. Sergejus Bubka šuoliuose su kartimi taip aukštai iškėlė kartelę, kad Jelena Isinbajeva nepriartėja arčiau, kaip per 21%. Šuolyje į tolį geriausių visų laikų rezultatų skirtumas sudaro 19%, trišuolyje – 18%, šuolyje į aukštį – 17,2%...

Bet ko verta ši nuobodi statistika?! Kai 101 km ultra bėgime „Būtingė – Nida“ į startą stoja Modesta ir Sada, visai komiškai skamba žinia, kad vyrų sprintas su barjerais iš tiesų yra dešimčia metrų ilgesnis.

2 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Javainis Boltas?

Ignas Dilys (Staškevičius) rašė...

USAinas...